Naujienos   Žemėlapiai   Fotogalerija   Struktūra ir kontaktai
 
Apie parką
Informacija lankytojams
Informacija gyventojams
Lankytojų centras
Teisinė informacija
Administracinė informacija
Paslaugos
Leidiniai
Nuorodos













© Metelių regioninis parkas
Naujienos

Sugrįžtančių juodųjų gandrų laukia dirbtiniai lizdai

2013 m Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija Giraitės ir Kalniškės miškuose iškėlė 6 dirbtinius lizdus juodajam gandrui. Giraitės miške juodojo gandro lizdas aptiktas 1994 m. ąžuole. Kalniškės miške juodojo gandro lizdas aptiktas 1990 m.

Juodasis gandras – gandrinių šeimos paukštis, kuris nesunkiai atpažįstamas iš juodos spalvos. Už baltąjį gandrą šiek tiek mažesnis. Galva, kaklas, pagurklis, viršutinė kūno pusė juodi, žalsvai rausvo metalinio blizgesio. Krūtinė, pilvas, pauodegys ir sparnų apačia balti. Snapas, kojos bei žiedas apie akis raudoni. Tai labai atsargus ir žmogaus vengiantis paukštis. Maistas įvairus – varlės, dėlės, žiogai, kurmiai, sliekai, karkvabaliai, vandens vabzdžiai, žuvys. Į Lietuvą šie paukščiai atskrenda balandžio mėnesį, išskrenda rugpjūtį. Balsas tylus, snapu kalena retai. Deda 3–5 baltus kiaušinius, su žalsvu atspalviu. Peri 30 dienų. Išsiritę jaunikliai lizde išbūna apie 65 dienas, kol išmoksta skraidyti. Juodieji gandrai gamtoje išgyvena 18 ir daugiau metų.

Juodasis gandras įrašytas į daugelio šalių Raudonąsias knygas, Europos Sąjungos Paukščių direktyvos I priedą, Berno ir Bonos konvencijų II priedus. Tai rodo, kad šios rūšies populiacijos būklė ir išlikimas ateityje priklauso nuo to, kaip efektyviai taikomos apsaugos priemonės. Juodieji gandrai peri dažniausiai savo sukrautuose lizduose, retkarčiais užima vanaginių paukščių lizdus. Jų lizdas nuo panašių vanaginių paukščių lizdų skiriamas pagal tai, kad dažniausiai kraunamas ant šoninių medžio šakų. Be to, kelis ar net keliolikos metų naudoti lizdai yra iš tiesų įspūdingi statiniai. Dar vienas požymis, leidžiantis nustatyti, kad lizde perėjo juodieji gandrai, yra nuo išmatų susidariusių baltų dėmių gausa. Galima sakyti, kad baltai būna nudažytas praktiškai visas lizdas, nemažiau jų kliūva ir lizdą laikančiam medžiui ir, be abejo, visai miško paklotei aplink lizdą. Juodieji gandrai lizdus dažniausia krauna ąžuoluose, iš įvairių medžių sausų šakų: tinkamiausios pušies, beržo, juodalksnio ir eglės šakos. Gūžtą iškloja samanomis, kiminais, švyliais, durpių gniužulais, sausa žole. Nors jie gyvena viename lizde, netoliese turi antrą, atsarginį lizdą. Jei dėl kokių nors priežasčių paukščiai turi pasitraukti iš užimto lizdo, jie persikelia į atsarginį.

Mūsų šalis, kurioje gyvena ~ 10% visos Europinės populiacijos, pagrįstai tampa svarbi juodųjų gandrų apsaugai tarptautiniu mastu. Juodieji gandrai nyksta dėl keleto priežasčių: intensyvios miškininkystės, pelkių ir miškų sausinimo, gausaus žmonių lankymosi miškuose, aplinkos teršimo. Tikimės, kad iškeltus dirbtinius lizdus pastebės ir įvertins pavasarį į miškus sugrįžtantys juodieji gandrai, o žmonės galės džiaugtis pastebėję šį retą miško gyventoją.

LC_medziai_1_560.jpg

 
Grįžti




  

  

  

 

Metelių regioninio parko direkcija. Valstybės biudžetinė įstaiga.
Seirijų g. 2, Metelių k., 67482 Lazdijų raj., tel./faks. (8-318) 43 649, el. paštas info@meteliuparkas.lt.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 293371090.