Naujienos   Žemėlapiai   Fotogalerija   Struktūra ir kontaktai
 
Apie parką
Informacija lankytojams
Kaip atvykti?
Kur apsistoti?
Kur pavalgyti?
Lankytini objektai
Lankytojo bilietas
Renginiai
Turistiniai maršrutai
Dusios dviračių trasa
Metelio dviračių trasa
Pėsčiųjų pažintinis takas Bijotų-Širvinto miškais
Pėsčiųjų pažintinis takas Prelomciškės kalvomis
Pėsčiųjų pažintinis takas Trako miške
Plaukiojimo tvarka
Leidinys „Vadovas po Metelių regioninį parką“
Informacija mokykloms
Lankymosi taisyklės
Informacija gyventojams
Lankytojų centras
Teisinė informacija
Administracinė informacija
Paslaugos
Leidiniai
Bendraukime
Nuorodos














© Metelių regioninis parkas
Pėsčiųjų pažintinis takas Prelomciškės kalvomis

Prelomc_kalv_tako_schema_1.jpg

Žiūrėti tako scemą* maps.lt žemėlapyje

Tako ilgis – 3,2 km
Vieta – šiaurės vakarinė Dusios ežero pakrantė (Lazdijų raj.)
Pradžios ir pabaigos taškas – atokvėpio vieta, 1,5 km į pietus nuo Prewlomciškės piliakalnio, vieta žemėlapyje .
LKS94 koordinatės – 477841, 6018631.
Takas žiedinis.
Take užtruksite 1 val. 20 min.
Danga – kelias per pievą, žvyrkelis.

Automobilius patogiausia pasilikti šiaurinėje arba pietinėje tako dalyse įrengtose aikštelėse. Šiaurinėje tako dalyje stūkso Prelomciškės piliakalnis. Nuo Padusio kalvų atsiveria įspūdingos Dusios ežero panoramos. Aukščiausia tako vieta iškilusi net 25 metrus virš Dusios ežero vandens lygio. Kalvas dengia stepinės pievos. Dekoratyviausios kalvų žolės – lieknoji plukė – pražysta gegužės pradžioje, o melsvasis gencijonas – vidurvasarį. Gražiausiai kalvos pasipuošia, kai pražysta snapučiai, lipikai, bajorės, čiobreliai, liucernos, žemuogės. Tada gūbrių kepurės ir šlaitai sumirga įvairiomis žolynų žiedų spalvomis.

* Tako schemoje naudojamų spalvų reikšmė: žalia linija – takas per pievą, ruda – žvyrkelis.

Kaip atsirado kalvos?

Paskutinysis apledėjimas, kuris baigėsi prieš 10–13 tūkstančių metų,  nedengė visos Lietuvos, o slinko trimis liežuviais nuo Baltijos jūros, Rygos įlankos ir šiaurės rytų. Mes esame kaip tik ant tokio ledyno masyvo pakraščio – Dusios, Metelio ir Obelijos ežerai buvo pačiame ledyno guolyje, suformavusio Pabaltijo žemumą,  o Prelomciškės kalvos jau priklauso pačiam ledyno pakraščiui. Čia, dabartinių kalvų, kalvelių, gūbrių vietoje, tirpstant paskutiniam ledynui, susilygino dvi jėgos – kritulių, kaupiančių ledyną ir verčiančių jį slinkti į priekį, ir saulės šilumos, tirpinančios jo pakraštį. Iš poros šimtų metrų aukščio ledo šarvo žemyn kliokė upeliukai, nešdami ir čia pat klostydami smėlį su žvyru, o šalia sugulė ledo viduje maltas ir maišytas su rieduliais priemolis. Ne vieną šimtmetį vyko grumtynės, o jų rezultatai dabar guli po jūsų kojomis tarp Padusio ir Zebrėnų kaimų.

Kodėl verta keliauti kalvomis?

Kalvas dengiančios pievos natūralios sutinkamos tik sausuose, šiltuose, atviruose kalvų šlaituose ar atokesnėse vietose – taip vadinamos stepinės pievos. Lietuvoje jos mažiausiai žmogaus ūkinės veiklos (nebuvo tręšiamos, ariamos) paliesti pievų lopinėliai, išsilaikę savitose augimvietėse, nepalankaus reljefo ūkininkauti vietose. Stepinės pievos – kalkiamėgių (prieraišių prie kalkingų dirvožemių) pievų etalonas, tačiau ūkiniu požiūriu menkavertės, jose vyraujančios žolės greitai sustabarėja, prarasdamos savo maistines savybes. Gamtininkams tai savitos vertingų pietinio paplitimo augalų ir vabzdžių rūšių sankaupos. Žolių danga turtinga rūšių, ypač gausu spalvingų ankštinių ir įvairiažolių. Dekoratyviausios kalvų žolės – lieknoji plukė – pražystanti gegužę, ir melsvasis gencijonas, pražystantis vidurvasarį. Įspūdingiausiai kalvos pasipuošia, kai pražysta snapučiai, lipikai, bajorės, čiobreliai, liucernos, žemuogės. Tada gūbrių kepurės ir šlaitai sumirga įvairiomis žolynų žiedų spalvomis. Priemolio dirvose šalia takelių urvelius rausia ir po mirgančius žiedus nardo: saugomos Lietuvoje bitės – ilganosės ir katilėlinės smėlbitės, Semionovo kamanės.

Visa, kas yra gamtoje, ilgainiui kinta. Padusio kalvos dar prieš kelias dešimtis metų buvo ganomos, šienaujamos, tik statesniuose šlaituose augo pavieniai krūmai. Dabar žmogui ir gamtai sąveikaujant susidarė tik šiems šlaitams būdinga augalija. Ilgainiui nebenaudojamos stepinės pievos ima užaugti dygliuotaisiais krūmynais – gudobelynais. Svarbiausia botaninės įvairovės išsaugojimo problema šiose pievose – išlaikyti iki dabar nusistovėjusį krūmynų ir atvirų žolinių bendrijų plotų santykį bei būdingą jų struktūrą. Todėl būtina atnaujinti ekstensyvų atvirų plotų naudojimą. Efektyviausias būdas yra kasmetinis šienavimas.

Puslapis „Pėsčiųjų pažintinis takas Prelomciškės kalvomis“ paskutinį kartą atnaujintas 2016 02 01.

 




  

  

  

 

Metelių regioninio parko direkcija. Valstybės biudžetinė įstaiga.
Seirijų g. 2, Metelių k., 67482 Lazdijų raj., tel./faks. (8-318) 43 649, el. paštas info@meteliuparkas.lt.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 293371090.