Naujienos   Žemėlapiai   Fotogalerija   Struktūra ir kontaktai
 
Apie parką
Gamta
Kultūra
Kultūros paveldo objektai
Senovinės gyvenvietės
Jotva
Kraštovaizdis
Filmo fragmentai
Panoraminės nuotraukos
Struktūra ir kontaktai
Informacija lankytojams
Informacija gyventojams
Lankytojų centras
Teisinė informacija
Administracinė informacija
Paslaugos
Leidiniai
Bendraukime
Nuorodos













© Metelių regioninis parkas
Kultūros paveldo objektai

Metelių Kristaus atsimainymo bažnyčia

Bažnyčia, statyta 1819–1822 m., turi klasicizmo ir neobaroko architektūros bruožų. 1885 m. bažnyčiai pristatyti bokštai. Metelių bažnyčia yra stačiakampio plano, dvibokštė, trinavė, bazilikinė. Pirmąją Metelių bažnyčią 1619 m. įkūrė Povilas Sapiega. Ją 1655 m. sudegino Rusijos kariuomenė. Po 1711 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia, kurią 1807 m. sudegino žaibas. Bažnyčioje yra keletas vertingų  XVII a. pabaigos paveikslų.

Kryžių koplyčiaKryžiai

Šioje vietoje 1702 m. žygiuodamas į karą prieš švedus buvo sustojęs ir priešais Švč. Mergelės Marijos paveikslą meldęsis Lietuvos kariuomenės etmonas Mykolas Servantietis Višnioveckis. Toje vietoje iš pradžių buvo pastatyti trys kryžiai. Vėliau šioje vietoje praregėjo apakęs kareivis. Nuo tada vieta tapo lankoma kaip stebuklinga. Pirmoji medinė koplyčia pastatyta 1816 m., perstatyta apie 1910 m., nugriauta 1963 m. Dabar išlikę tik jos pamatai. Šalia jos, ant kalnelio, naujai pastatyta Kryžių koplyčia.

Prelomciškės (Eglynų) piliakalnis

Pats didžiausias ir įspūdingiausias iš 8 parko piliakalnių. Prelomciškių piliakalnį, kaip ir kitus esančius parke, supylė jotvingiai, artima lietuviams baltų gentis. Piliakalnio papėdės archeologiniai radiniai patvirtina, kad čia būta gana didelės jotvingių gyvenvietės, o ant piliakalnio buvusi gerai įtvirtinta medinė pilis. Piliakalnis žmonėms tarnavo nuo I tūkstantmečio iki XIII a.

Akuočių kapinėsSenosios Akuočių kaimo kapinės

Vienintelė parko teritorijoje išlikusi kapavietė su kriptomis ir ketaus plokščių antkapiu. Šiame šeimyniniame kape-kriptoje buvo palaidoti Akuočių dvaro valdytojai Gutovai. Pasak vietos kraštotyrininkų, Gutovai buvo 1863 m. sukilėlių rėmėjai, kapinių duobėje jie slėpę ginklus sukilėliams.

Statiškės 1863-06-29 mūšio vieta

Statiškės kaimo laukuose susikovė sukilėlių dalinys, vadovaujamas P. Suzino, ir carinės Rusijos armijos dalinys, vadovaujamas pulkininko Skrodulio ir kapitono Štern fon Gviazdovskio. Pasislėpęs smuklėje sukilėlių avangardas apšaudė rusus, su kurias vėliau susikovė pagrindinės sukilėlių pajėgos. P. Suzinas žuvo mūšyje, vadovavimą perėmęs T.Šeligovskis išvedė likusius gyvus sukilėlius Lenkijos link. Mūšyje, be vado P.Suzino, žuvo 32 sukilėliai. Jie palaidoti netoli Statiškės ąžuolų.

Partizanų palaidojimo vieta KalniškėjeKalniškės 1945-05-16 mūšio vieta

Kalniškės mūšis tarp 100 partizanų būrio, vadovaujamo Jono Neifalto-Lakūno, ir NKVD pasienio pulko, vyko miško centrinėje dalyje. Kalvoje įsitvirtinusius ir žiedinei gynybai pasirengusius partizanus puolė kariuomenė. Mūšyje žuvo 44 partizanai.

Mitologinis Laumės akmuo

Tai didžiausias parke tamsus granito kiaušinio formos riedulys, įstrigęs žemėn senovinėje Metelio ežero terasoje. Jo aukštis iš vakarų pusės – 2,1 m, apimtis siekia – 10 m. Legenda pasakoja, kad po Metelio apylinkes vaikšto pakrūmėmis burtininkė žmones gąsdindama ir tik pirmiesiems gaidžiams užgiedojus vėl grįžta čia ir akmeniu pasiverčia.




  

  

  

 

Metelių regioninio parko direkcija. Valstybės biudžetinė įstaiga.
Seirijų g. 2, Metelių k., 67482 Lazdijų raj., tel./faks. (8-318) 43 649, el. paštas info@meteliuparkas.lt.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 293371090.