Prelomciškės piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje į upelio slėnį. Šlaitai statūs, iki 10 m aukščio. Aikštelė anksčiau dalinai nuplauta šio upelio, dabar yra beveik apvali, apie 40 m skersmens. Jos pietinėje pusėje supiltas apie 40 m ilgio iki 4 m aukščio pylimas. Į visas puses nuo piliakalnio kelių hektarų plote yra papėdės gyvenvietė su dar gana gerai išlikusiu kultūriniu sluoksniu. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu-XIII a.  

Papėčių piliakalnis - įrengtas kalvoje su vidutinio statumo iki 10 m aukščio šlaitais. Datuojamas I tūkstantmečiu. Nuo piliakalnio vienintelėje vietoje matosi visi trys parko ežerai.

Obelninkų kaimas – mažiausiai laiko pakeistas parko kaimas, išlaikęs išretinto gatvinio kaimo struktūrą.

1863 m. Sukilimo dalyvių palaidojimo vieta prie kelio Statiškė – Mockonys. Čia palaidoti 32 Statiškės mūšyje žuvę asmenys. Sukilėlių vadas artilerijos karininkas P.Suzinas vėliau žmonos perlaidotas Seirijuose.

Didysis ir Drevėtasis Širvinto ąžuolai, augantys pakelėje tarp Seirijų ir Metelių yra vieni stambiausių parko teritorijoje. Kamieno apimtis siekia 5 m, skersmuo 1.6 m, aukštis 35 m. Ąžuolų amžius - apie 400 metų.

Kryžiai. Staigūnų k. Šioje vietoje 1702 m. žygiuodamas į karą prieš švedus su armija buvo sustojęs ir priešais ant skardos nupieštą Barūnų Marijos paveikslą meldęsis Lietuvos kariuomenės etmonas Mykolas Višnioveckis, čia buvo pastatyti trys kryžiai. Vėliau šioje vietoje praregėjo apakęs kareivis, vieta tapo gausiai lankoma kaip stebuklinga. Pirmoji medinė koplyčia čia pastatyta 1816 m, perstatyta apie 1910 m, nugriauta 1963 m. Dabar išlikę tik jos pamatai. Šalia šventa vieta laikomų pamatų 2000 m pašventinta nauja Kryžių koplyčia